Kalba:

apie P. Varkojis ir Ko

Naujienos

Kokius langus ir duris pasirinkti?

MNGA rekomendacija vienareikšmė – medinius. Rąstiniam namui plastikiniai langai netinka ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl skirtingų medžio ir plastiko fizikinių savybių. Tačiau šiandien Lietuvoje yra skirtingų rūšių medinių langų, iš kurių taip reikia mokėti išsirinkti.

Mediniai langų rėmai „kvėpuoja“, o su rąstinėmis namo sienomis visa tai užtikrina sveiką patalpų mikroklimatą. Jie nesielektrina, o padengti elastingais dažais ar ekologiškais impregnantais ir atmosferos poveikiui atspariu skaidriu laku vandens pagrindu yra ilgaamžiai ir atsparūs drėgmei. Be to, šiuolaikiniai konstrukciniai langų sprendimai užtikrina jų sandarumą ir itin mažus šilumos nuostolius, o tvirti apkaustai leidžia pagaminti įvairių matmenų ir formų langus bei duris, kurie ilgainiui neišsikraipo. Mediniai langai yra ekologiški, estetiškai atrodo ir puošia namų interjerą bei eksterjerą.

Skandinaviško ar europietiško tipo langai? Europietiško ir skandinaviško tipo langai yra pagrindiniai šiuo metu Lietuvoje gaminamų langų tipai. Skandinaviško tipo mediniai langai itin populiarūs Šiaurės Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur vyrauja stiprūs vėjai. Jie, kitaip nei europietiško tipo langai, atsidaro į išorę, todėl esant vėjuotam orui yra dar geriau prispaudžiami prie rėmo ir taip didėja jų sandarumas. Kitas šių langų privalumas – laisvos palangės. Europietiško tipo langai atsidaro į vidų, tačiau visi kiti parametrai (medienos ir konstrukcijų kokybė), kaip ir skandinaviško tipo languose, atitinka aukštus ES standartus. Žinoma, jei renkatės patikimus gamintojus. Pasirinkti tikrai nelengva, nes šiuo metu Lietuvoje langus gamina tiek garažuose, tiek ir didelės įmonės, investuojančios į šiuolaikines gamybos linijas. Tinkamu kelrodžiu renkantis kokybišką produktą taps ir informacija apie pačią įmonę – verta pasidomėti, kiek laiko ji yra rinkoje, kokia gamintojo reputacija, ar langus gaminanti įmonė turi kokybės sertifikatą.

Naujiena – 92 mm storio europietiški langai

vieni stambiausių langų gamintojųLangų gamintoją UAB „P. Varkojis ir kompanija“ būtų galima priskirti prie stambesnių lietuviškų langų gamintojų. Atsižvelgiant į naujus ES patvirtintus reikalavimus dėl energinio pastatų efektyvumo, įmonėje gaminami europinius standartus atitinkantys skandinaviško ir europietiško tipo langai. Būtent ši įmonė pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti naujus 92 mm storio eurostandarto langus. Dėl išskirtinių techninių ir inžinerinių sprendimų šie langai puikiai sulaiko namuose šilumą, yra ekologiški ir ilgaamžiai. Gerą lango šiluminio laidumo rodiklį lemia kompleksinės lango konstrukcijoje naudojamos priemonės:

  • 3 stiklų, 48 mm storio stiklo paketas, kuriame du stiklai yra selektyviniai;
  • storas – 92 mm – lango rėmas;
  • montažinių juostų ir kitų specifinių sandarinimo medžiagų naudojimas įstatant langą;
  • įmonės specialistai montuoja langus patys, nes montavimo kokybė turi daug įtakos lango šiltumui;
  • savo pagamintiems ir sumontuotiems langams įmonė suteikia ilgalaikę garantiją.

Tai – storas šiltas langas, kuris praktiškai atitinka net „Pasyviojo namo“ (tokiais vadinami Skandinavijos šalyse dabar labai uoliai statomi namai, kurie šilumos praranda labai mažai ir taip iki minimumo sumažina šildymo, karšto vandens paruošimo ir pan. išlaidas) standartus. Šio – 92 mm – lango stiklo paketo storis yra 48 mm. Stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas U*=0,5 W/(m²·K) (*Koeficientas U yra vienas iš svarbiausių lango parametrų. Jis parodo, kiek šilumos per valandą išeina į lauką pro vieną kvadratinį lango metrą, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas yra 1K arba 1ºC. Taigi, kuo šis koeficientas mažesnis, tuo mažiau šilumos energijos reikia pastatui šildyti, tuo mažesni statinių šilumos energijos nuostoliai, mažiau sudeginama kuro, mažiau išmetama į atmosferą teršalų, pigesnė pastatų eksploatacija), o paties lango šilumos perdavimo koeficientas U*=0,87 W/(m²·K). Palyginimui galima pasakyti, kad 68 mm storio lango šilumos perdavimo koeficientas yra 1,6 W/(m²·K). Lango storis dvigubai nepadidėjo, o šilumos perdavimo koeficientas pagerėjo beveik dvigubai. Šių langų kaina yra tik 10–15 procentų didesnė už 68 mm storio langų. Nedidelis kainų skirtumas atsiperka labai greitai – įsirengus šiltuosius langus būste gerokai sumažėja šildymo išlaidos.

Pagrindinis medinių langų, gaminamų UAB „Varkojis ir Ko“, pranašumas ne tik tas, kad langai yra iš natūralių medžiagų, bet ir tai, kad jie yra gaminami iš spindulinio pjovimo būdu pjautų dygiuotų medienos tašų, kuriuos įmonė gamina pati. Tašas šiltajam langui klijuojamas iš 4 sluoksnių. Tai lemia daug geresnes lango šilumos laidumo savybes. Visa bendrovės naudojama mediena yra kruopščiai atrenkama, džiovinama ir apdorojama naudojant pažangias technologijas. Langų rėmai iš išorės gali būti kaustomi aliuminio profiliu pagal pasirinktą RAL spalvą. Toks langas tampa beveik amžinas, jo niekada nereikia perdažyti, o iš vidaus matyti jaukūs medžio raštai. Naudojamos dvi tarpinės, lango staktos ir varčios apatinės dalys dengiamos aliuminio profiliu.

Kretingoje 1994 m. įsikūrusioje įmonėje šiuo metu dirba daugiau kaip šimtas specialistų. Bendrovė „P. Varkojis ir kompanija“ savo gaminius yra pristačiusi daugiau nei 15 parodų. Nemažai produkcijos eksportuojama į Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją, Angliją, Rusiją, Ukrainą. Tačiau didelė gaminių dalis džiugina ir Lietuvos klientus. Bendrovė gamina ne tik medinius langus, sodo namelius, fasadines sistemas ir baldus, bet ir duris.

Svarbu

Vien šilto lango nepakanka. Angokraščių formavimas – taip pat labai svarbus dalykas. Todėl dar statybų metu, įstačius šiltus langus, labai svarbu gerai ir kokybiškai apšiltinti ir sutvarkyti langų angokraščius.

Medinės durys tarnaus daugelį metų

Durys iš medžio masyvo atrodo prabangiai, solidžiai ir jaukiai. Nors naudojant šiuolaikines technologijas papagaminamos meistriškos medinių durų imitacijos, jos nebus tokios ilgaamžės kaip pagamintos iš tikro medžio. Įsigyti medines duris siūlo nemažai šalies gamintojų. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kokybiško produkto ieškančiam pirkėjui?

Vienas svarbiausių kokybės kriterijų – kad durys būtų pagamintos iš klijuotos medienos. Tokie gaminiai geriausiai apsaugoti nuo pleišėjimo, skilinėjimo ir deformacijos.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį, ar mediena buvo tinkamai išdžiovinta. Jos drėgmė turi būti ne didesnė nei 8 procentai. Nustatyti medienos drėgmę ne specialistui – sudėtinga, tačiau bent jau nereikėtų varžytis išsiklausinėti gamintojo, kaip medžiaga buvo paruošta. Jei tinkamas drėgmės balansas neišlaikomas, durys smarkiai „vaikščios“, deformuosis. Atšalus, kai būstai imami šildyti, oras išsausėja – medis ima trauktis, o pasibaigus šildymo sezonui, kai atsiranda daugiau drėgmės, – plėstis. Jei medžiaga gerai išdžiovinta ir suklijuota, šie pokyčiai bus minimalūs. Jei durys ima truputį kliūti, padėtį galima pataisyti pareguliavus vyrius. Visiškai išvengti medienos judėjimo praktiškai neįmanoma, bet medis turi „vaikščioti“ taip, kad netrukdytų žmogui gyventi.

Bene didžiausią medinių durų kainos dalį sudaro medžiaga, iš kurios jos pagamintos. Pigiausiai kainuos pušies gaminiai, tarp brangiausių medžiagų – ąžuolas, raudonmedis.

Duris brangina ir tokie elementai kaip spynos, rankenos, stiklo ar vitražo, kitos dekoro detalės.

Natūralaus medžio masyvo įsprūdines duris galima lakuoti, beicuoti arba dažyti. Nuo to taip pat priklausys galutinė gaminio kaina – pavyzdžiui, lakuotos durys bus pigesnės nei dažytos. Medinių durų gamintojai geba išgauti įvairių atspalvių paletę, tad priderinti norimą toną prie bendro spalvinio interjero kolorito nebus sudėtinga. Skaidrūs lakai ir spalvoti medžio konservantai padeda išryškinti medžio tekstūrą. O pušinėms durims siūloma panaudoti šiek tiek beico, tada mediena ne taip bijo saulės spindulių ir neparausta.