Ką daryti, jei rasoja langai, susidaro kondensatas?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dauguma langų pirkėjų vis dėlto renkasi ne medinius, o plastikinius langus – klaidingas įsitikinimas, kad mediniai langai nėra ilgaamžiai, kad jiems reikia itin daug priežiūros, dažno perdažymo ar perlakavimo. Taip tikrai nėra. Prižiūrimi langai tinkamo mikroklimato patalpose gali tarnauti kelis dešimtmečius, neprarasdami savo gražios išvaizdos. Jei jūsų namie santykinis oro drėgnumas yra normalus, būkite ramūs – medinių langų iš vidaus nereikės nei perdažyti, nei perlakuoti. Na, o jei pasirinksite medinį langą, iš išorės apkaustytą aliuminiu, jis Jums patikimai tarnaus ir 100 metų.
Žemiau apžvelgiame dažniausiai iš klientų gaunamus klausimus apie medinių ir plastikinių langų skirtumus, privalumums ir trūkumus, medinių langų saugumą, langų rasojimą, kondensatą ir patalpų vėdinimą.
Kokie langai, mediniai ar plastikiniai, yra šiltesni?
Šiandien, patobulėjus technologijoms, nebėra skirtumo. Tiek plastikinių, tiek medinių langų gamintojai naudoja tuos pačius stiklų paketus, o stori daugiasluoksniai klijuotos medienos langų rėmai leidžia pasiekti ne mažesnį energetinį efektyvumą, kuris atitinka net pasyviems namams keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, UAB „P. Varkojis ir kompanija“ gamina 92mm storio euro standarto medinį langą, kurio šilumos laidumas – tik 0,78 W /(m²·K).
Kokie langai saugo geriau nuo vagysčių – mediniai ar plastikiniai?
Jei lyginsime langus su vienodais apkaustais, tai vienareikšmiškai saugesni mediniai langai. Turime omenyje, kad vagims reikės užtrukti gerokai daugiau laiko, kol pateks į patalpas, jei bandys sulaužyti rėmą ar iškelti stiklo paketą. Na, o saugumo padidinimui langą galima rinktis su apsaugine plėvele viduryje stiklo paketo, tada ir lango išdaužimas vagiui užtruks ne vieną minutę.
Kokie langai geresni gaisro atveju – mediniai ar plastikiniai?
Vėlgi laimi mediniai langai. Per tą patį laiką, kai mediniai langai bus tik šiek tiek apdegę, plastikiniai langai jau būna išsilydę, su išvirtusiais stiklais. Ne atsitiktinai Europoje mokyklose ir ligoninėse išvis draudžiama naudoti plastikinius langus.
Koks pagrindinis reikalavimas medinių langų eksploatacijai?
Didžiausias medinių langų ir durų priešas – blogas patalpų mikroklimatas. Mediniai langai ir durys turi būti eksploatuojami patalpose, kuriose drėgmės nebūtų per daug, kadangi kondensatas, susidaręs ir ilgesnį laiką užsilaikęs ant langų ar durų, gali turėti įtakos pelėsio atsiradimui, stiklajuosčių ir rėmo deformacijoms. Tačiau tai neturėtų atbaidyti nuo medinių langų ir durų įsigijimo – tereikia pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu, kas ir taip būtina sveikam, komfortiškam gyvenimui.
Kas yra kondensatas?
Drėgmė, kuri nusėda ant langų ar durų, yra vandens kondensatas. Jis susidaro iš vandens garų, esančių ore. Jis gali susidaryti tiek ant išorinio, tiek ant vidinio stiklo paviršiaus.
Kodėl susidaro kondensatas?
Kai šiltas drėgnas oras liečiasi su vėsesniais paviršiais, drėgmės perteklius ore kondensuojasi. Tai vyksta todėl, kad vėsus oras, kuris yra prie pat vėsaus paviršiaus, negali išlaikyti jame esančios drėgmės, kaip tai gali supantis šiltas oras. Langų rasojimas gali būti įspėjamasis signalas. Tai gali reikšti, kad vidaus patalpų drėgmė gali daryti nematomą žalą kitoms jūsų namų vietoms. Kondensatas yra ypač dažnas reiškinys prastai apšiltintuose senos statybos namuose, ypač kūrenamuose primityviais kieto kuro katilais. Tokiuose namuose temperatūra per naktį nukrenta 5º C ir daugiau laipsnių, todėl ant vėsesnių paviršių (sienų kampuose, an langų ir t.t.) susidaro kondensatas, o jo pasekoje – ir pelėsis.
Iš kur atsiranda vidaus drėgmė?
Yra daug veiksnių, lemiančių drėgmės didėjimą ore. Keturių suaugusių asmenų šeima normaliai prakaituodama ir kvėpuodama išskiria apie 0,30 litro vandens garų per valandą. Ruošiant maistą tris kartus per dieną, į orą yra išskiriama apie 2,30-2,80 litro vandens garų. Vienas prausimasis po dušu – dar papildomai 0,30 litro vandens garų. Be to visa kita veikla, kuriai yra naudojamas vanduo (indų, grindų plovimas, skalbimas ir pan.) drėkina orą. Kasdien keturių suaugusių asmenų šeima į namų orą išskiria apie 60 litrų vandens garų ir kuo daugiau yra vandens garų ore, tuo didesnis to oro santykinis drėgnumas. Papildomi drėgmės atsiradimo šaltiniai: kambariniai augalai, gamtinių dujų deginimas, skalbinių džiovinimas ir pan.
Kas yra santykinis oro drėgnumas?
Tai vandesn garų kiekis ore. Oras gali išlaikyti tik tam tikrą ribotą kiekį vandens garų. Šis kiekis priklauso nuo oro temperatūros. Kai tam tikros temperatūros oras yra maksimaliai prisotintas tokiu kiekiu vandens garų, kurį oras gali išlaikyti, tuomet santykinis oro drėgnumas yra lygus 100%. Kai jame yra pusė kiekio, kurį oras gali išlaikyti – santykinio oro drėgnumas yra 50%. Vėsesnis oras gali išlaikyti mažesnį kiekį vandens garų, nei šiltesnis. Taigi, 10º C šilumos ir 100% drėgnumo ore yra mažiau vandens garų, nei 20º C šilumos ir 100% drėgnumo ore.
Kaip išmatuoti vidaus patalpų santykinį oro drėgnumą?
Jūs galite naudoti drėgmės matuoklį, kuris vadinamas higrometru. Tai nebrangus prietaisas, kurį galima įsigyti daugelyje buitinių prekių ir įrankių parduotuvių.
Kokie yra drėgmės pertekliaus požymiai?
Langų rasojimas dažnai parodo vidaus patalpose esant drėgmės perteklių. Patikrinkite, ar nėra vandens ar ledo ant Jūsų langų. Pasižiūrėkite, ar ant lubų, spintų nėra drėgnų plotų. Vandens pripildytos sienų lauko dažų sluoksnio pūslės taip pat gali rodyti vidaus patalpų drėgmės perteklių.
Ar santykinis drėgnumas įtakoja sveikatą?
Daugelis mokslininkų ir gydytojų sutinka, kad santykinis oro drėgnumas turi įtakios žmonių sveikatai. Rekomenduojamas drėgnumas vidaus patalpose yra nuo 30% iki 50%. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos specialistų išvadomis, didesnis nei 65% santykinis oro drėgnumas padidina viršutinių kvėpavimo takų ligų riziką, be to toks drėgnumas neigiamai veikia sergančiųjų astma arba alergijomis sveikatą.
Mažesnis santykinis oro drėgnumas (‹30 %) gali sukelti odos išsausėjimą, niežulį, peršulį.
Ką drėgmės perteklius gali padaryti mano namams?
Oro drėgmės perteklius greitina namų fizinį nusidėvėjimą. Drėgmė skverbiasi į sienas ir kitas namo konstrukcijas. Tuščiose ertmėse ji gali kauptis ir šaltuoju metų laiku sušalti. Ledui besiplečiant, metai po metų yra iš lėto ardomos namo konstrukcijos. O šiltuoju metų laiku jis tirpsta, dėl to drėksta lubos, sienos. Be to, esant drėgmės pertekliui, veisiasi pelėsis.
Ar kondensatas susidaro tik žiemą?
Kondensatas dažniausiai susidaro žiemą, tačiau jis gali susidaryti ir tada, kai ore esantys vandens garai liečiasi su paviršiais, kurių temperatūra yra žemesnė nei rasos taškas (temperatūra, prie kurios oras tampa prisotintas vandens garu ir išskiria rasą). Pvz., šaltomis žiemos dienomis šilto vidaus oro drėgmė gali kondensuotis ant įprastai šaltesnio stiklo paviršiaus. Retais atvejais, pavasarį ir rudenį (labai retai karštomis ir drėgnomis vasaros dienomis) gali susidaryti išorinis kondensatas ant langų. Paprastai tai rodo , kad langas gerai sulaiko šilumą viduje.
Ar kondensato susidarymo intensyvumas priklauso nuo namo?
Dažniausiai, taip. Anksčiau, kai energijos taupymas daugeliui žmonių nerūpėjo, namai buvo ne tokie sandarūs, kokie yra naujos statybos. Šilumos izoliacinės medžiagos buvo paprastos. Sienos ir lubos buvo daromos iš poringesnių medžiagų, langai buvo nesandarūs ir šilumą sulaikydavo kelis kartus prasčiau nei šiuolaikiniai medžio ir PVC (plastiko) langai. Todėl ore esantys vandens garai galėjo lengviau judėti į patalpas ir iš jų. Šiuolaikiniai namai dėl naujų statybos technologijų, šilumos izoliacinių medžiagų yra kur kas sandaresni ir taupesni energijos suvartojimo požiūriu. Tokie yra šiuolaikiniai langai – taupantys šilumą ir sandarūs. Esant sandariai patalpai, drėgmė, atsiradusi iš vonios kambario, virtuvės, skalbyklų, augalų, žmonių ir t.t. padidina santykinį patalpų oro drėgnumą. Prastesnėmis sąlygomis ši drėgmė tampa žalinga ir kenksminga.
Kuo susiję drėgmė ir komfortas?
Ar namuose jaučiatės patogiai, priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų temperatūros ir oro, jo santykinio drėgnumo, oro judėjimo, patalpose esančių paviršių temperatūros, šviesos kiekio, saulės radiacijos intensyvumo. Kadangi drėgmė yra vienas iš pagrindinių komforto veiksnių, Jūs turite įdėmiai stebėti ir reguliuoti jos kiekį namuose tiek žiemą, tiek vasarą. Kai kurie žmonės mano, kad padidėjusi drėgmė namuose suteikia didesnį komfortą žiemą. Jiems atrodo, kad yra lengviau kvėpuoti drėgnesniu oru. Tačiau esant drėgnam patalpų orui, žmogaus organizmas neatiduoda savo drėgmės tiek, kiek jam reikėtų atiduoti. Be to padidėja peršalimo ligų tikimybė. Kartais nutinka ir taip, kad patalpų orą reikia papildomai drėkinti, nes per sausas oras taip pat veikia neigiamai žmogaus organizmą. Taigi reikia sekti savo namų aplinką ir siekti, kad ji būtų komfortiška ir sveika jums ir jūsų šeimai. Daugelis žmonių jaučiasi gerai, kai namuose yra 30-50 % santykinis oro drėgnumas, ir apie 20-22º C šilumos. Ko gero daugelis esate patyrę diskomfortą vasarą, kai aukšta temperatūra ir labai drėgnas oras. Kad padidėtų darbo našumas, pagerėtų miegas, savijauta, vis dažniau yra naudojami patalpų kondicionieriai, kurių pagrindinė paskirtis šalinti perteklinę drėgmę vasaros metu. Gerą savijautą vasarą lemia daugelis veiksnių: oro temperatūra, paviršių temperatūra, santykinis oro drėgnumas, oro judėjimas ir tiesioginė saulės radiacija. Daugelis žmonių vasarą jausis gerai, kai vidaus patalpų santykinis oro drėgnumas bus 25-55 %, o oro temperatūra bus 22-28º C šilumos.
Jeigu aš padidinsiu santykinį oro drėgnumą žiemą, ar galiu sumažinti temperatūrą ir taupyti šilumą?
Jums gali atrodyti, kad tarp santykinio oro drėgnumo ir kaip šiltai jūs jaučiatės yra ryšys, tačiau žmogaus kūnas greitai apsipranta su drėgmės lygio pokyčiu. Tad jeigu jūs jaučiate šaltį, kai yra 18º C, drėgmės kiekis neturės reikšmės. Esant didesnei ar mažesnei drėgmei jūs ir toliau jausite šaltį. Be to, drėgną orą šildyti yra brangiau – sunaudojama daugiau energijos.
Be drėkintuvo išjungimo, kaip aš dar galiu sumažinti drėgmę patalpose?
- Reguliariai vėdinkite patalpas, o jeigu suaktyvėja veikla jūsų namuose (daugiau žmonių patalpose, daugiau ruošiate virtuvėje, dažniau skalbiate, džiovinate kambariuose), vėdinti reikia dažniau (jeigu languose yra orlaidės, tai dar nereiškia, kad jos pakankamai vėdina, tai priklauso nuo Jūsų šeimos gyvenimo būdo).
- Nieko nedžiaukite ant šildymo prietaisų šalia langų (džiovinkite vonios kambariuose, balkonuose ar tam numatytose kitose vietose).
- Kai ruošiate maistą virtuvėje, naudokite gartraukį. Kai prausiatės vonioje ar duše, įjunkite ventiliatorius, kol veidrodis neberasos.
- Jeigu jūsų namuose įrengta mechaninio vėdinimo sistema, rekuperacija, įsitikinkite, ar patenka grynas oras.
- Jeigu lauko oro temperatūra krinta, turėtumėte sumažinti drėgmės kiekį savo namuose.
Ar kondensato kiekis priklauso nuo langų tipo?
Erkerių ir žiemos sodų langai paprastai rasoja dažniau, nes oro cirkuliacija prie langų paviršių būna nepakankama. Be to, jie yra vėsesni, kadangi tiesiog nesiliečia su pastato išorės sienomis. Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti papildomus elektrinius pučiamuosius šildytuvus, kurie pagerina šilto oro cirkuliaciją prie langų. Aukšti langai (vitrininiai) rasoja dažniau, jeigu lango rėmas nėra pakankamai apšiltintas.
Ar langų rasojimui turi įtakos užuolaidos, roletai ir vidinės žaliuzės?
Užuolaidos ir kiti langų dangalai gali padidinti kondensato susidarymo galimybę, nes jie trikdo šilto oro cirkuliavimą prie langų paviršių nuo šildymo prietaisų. Taigi esant užtrauktoms užuolaidoms, nuleistiems roletams ar vidinėms žaliuzėms langai gali rasoti daugiau.
Kodėl aplink stiklo kraštą susidaro apie 3 cm pločio kondensato kraštas?
Jeigu panašaus pločio kondensato kraštas susidaro ties rėmo ir stiklo kraštu, tai gali būti dėl to, kad stiklo paketo rėmelis yra aliuminis, todėl, kaip ir kiti metalai, jis praleisdamas šaltį šaldo stiklą. Šaltesnėje stiklo vietoje ir susiformuoja kondensatas. Kadangi stiklo vidurys lieka šiltesnis nei stiklo kraštas prie paketo rėmelio, jis nerasoja. Susidariusi kondensato juosta nereiškia, kad langas yra netinkamos kokybės ar kad jis praleidžia šaltį į vidų. Dažnai yra rekomenduojama naudoti plastikinius rėmelius (Swisspacer arba Thermix) vietoj aliuminių. Plastikas kur kas geriau sulaiko šilumą, stiklo paviršius prie rėmelio būna šiltesnis, dėl to mažėja rasojimo galimybė. Taip pat dėl to yra geresnės lango šiluminės charakteristikos.
Kodėl susidaro kondensatas langų viduje (rėmo ir varčios viduje)?
Visos varstomosios dalys daugiau ar mažiau praleidžia orą. Kai šiltesnis ir drėgnesnis oras liečiasi su vėsesniu oru ar paviršiais, vėsdamas jis išskiria drėgmę. Ši drėgmė virsta kondensatu ant langų rėmų ir varčių vidinių pusių. Kad kondensatas nesikauptų ant lango minėtų paviršių, o išbėgtų į lauką, yra daromos kondensato nubėgimo ertmės, kurios yra aliumininėje nuolajoje. Jeigu ertmės yra užaklintos, kondensatas gali kauptis rėmo viduje, susikaupęs vanduo gali bėgti į patalpų vidų, o šaltuoju metų laiku virtęs ledu gali sugadinti, deformuoti ar netgi sulaužyti langą. Tad svarbu, kad nepamirštumėte kartais patikrinti, ar jūsų langų kondensato nubėgimo angos nėra užaklintos purvu, šiukšlėmis.
Kodėl susidaro kondensatas langų išorėje?
Rasa ant langų išorės yra natūralus gamtos reiškinys. Taip atsitinka daugeliui lauke esančių paviršių, kai jų temperatūra nukrinta žemiau lauko oro rasos taško ir tai jokiu būdu nereiškia, kad Jūsų langai yra netinkamos kokybės. Tiesą sakant, išorės rasojimas rodo, kad langas gerai sulaiko vidaus šilumą (šiluma nepraeina iki išorinio lango paviršiaus). To galimą išvengti naudojant specialų išorinį stiklą, kurio danga neleidžia susidaryti rasai. Pavyzdys.
Ar kondensatas gali sugadinti medinius langus?
Dėl nuolatinio kondensato nuo medinių langų ar durų gali luptis dažai, lakas, deformuotis stiklajuostės. Nuo ilgalaikės drėgmės langas ar durys brinksta ir keičia savo formą, dėl to gali nesandariai užsidaryti arba visiškai neužsidaryti, atsiradęs pelėsis gali skverbtis į medieną, prasideda puvimo procesas, lango išvaizda pakinta. Langui atnaujinti reikia nemažai laiko, pastangų ir finansinių išteklių.
Ar yra atvejų, kai langų rasojimas yra laikinas reiškinys?
Nauja statyba, remontas, apdaila: medis, tinkas, cementas ir kitos statybinės medžiagos, kurios buvo naudojamos naujoje statyboje ar renovacijoje yra didelis drėgmės šaltinis. Kai prasideda šildymo sezonas, tuomet konstrukcijose esanti drėgmė išsiskiria į vidaus patalpų orą. Paprastai šis konstrukcijų džiūvimo procesas trunka vieną šildymo sezoną. Šildymo sezonas: šildymo sezono pradžioje yra galimybė susidaryti laikinam kondensatui. Per drėgnas vasaros dienas namo konstrukcijos įgeria tam tikrą kiekį drėgmės, po kelių šildymo sezono savaičių ji dingsta. Temperatūros kaita: staigus, žymus lauko ar vidaus oro temperatūros kritimas taip pat gali turėti įtakos laikino kondensato susidarymui šildymo sezono metu.
Kodėl susidaro kondensatas tarp stiklų stiklo pakete?
Kondensato susidarymas tarp stiklų stiklo pakete yra viena nemaloniausių ir erzinančių problemų. Ši problema ne tik trikdo vaizdą pro stiklą, tačiau išgaravus kondensatui gali likti dėmių ant stiklo paviršiaus stiklo paketo viduje. Šio kondensato susidarymas rodo, kad pažeistas stiklo paketo hermetikas. Stiklo paketo hermetikas išlaiko dujas, kuriomis yra užpildytas paketas. Todėl dėl jo stiklo paketas ilgą laiką nepraranda šiluminių savybių. Dažniausiai hermetiko nesandarumas – tai stiklo paketo gamybos defektas. Tuomet atsižvelgiant į gamintojo teikiamą garantiją, reikia susisiekti su gamintoju ir stiklo paketas turi būti pakeistas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai hermetiką pažeidžia per didelis vandens kiekis lango viduje, ant rėmo, prie paketo. Jis susikaupia dėl užsikimšusių kondensato išbėgimo ertmių (varčioje jas galite matyti iš apačios) ilgainiui veikiantis hermetiką vanduo prasiskverbia pro hermetiką, taip paketas pradeda rasoti tarp stiklų. Tokiu atveju paketas yra negarantinis ir už šią klaidą yra atsakingas savininkas. Norint išvengti tokios klaidos reikia prižiūrėti, kad nebūtų užaklintos kondensato nubėgimo ertmės, kad vanduo nepatektų per sienų konstrukcijas į lango vidų (tarp stiklo ir rėmo).
Kaip reikia vėdinti namus?
Šiuolaikiniuose namuose vėdinimui naudojama priverstinio (mechaninio) vėdinimo sistema – rekuperacija. Veikimo principas paprastas – iš patalpų ortakiais pamažu šalinamas oras, kurį pakeičia tiek pat iš lauko paduodamo šviečio oro, kuris iš dalies sušildomas (arba atvėsinamas, priklausomai nuo metų laiko ir paros meto) tuo pačiu iš patalpos šalinamu šiltu oru. Jei Jūsų namie visada laikosi itin didelė drėgmė, įsirengę plokštelinį rekuperatorių garantuotai su šia bėda susitvarkysite – jis linkęs sausinti į patalpas paduodamą orą.
Na, o jei namie neturite rekuperacinės vėdinimo sistemos, ryte atverkite langus ir vėdinkite patalpas apie 20-30 minučių (ypač vonią ir miegamąjį). Net jeigu Jūsų languose yra orlaidės, jos neužtikrina visiško ir gero patalpų vėdinimo. Vėdinkite kambarius 3-4 kartus per dieną. Sudarykite skersvėjį, taip kambariai išsivėdins greičiau. Vėdinkite po maisto ruošimo, pasinaudojus vonia ar dušu. Jei nuogąstaujate, kad pravėrę langus prarasite daug šilumos, žinokite, kad susikaupusį drėgną orą patalpose šildyti yra brangiau nei prišildyti šviežiai prileistą orą. Trumpam atvėsęs patalpų oras netrukus vėl įšils nuo kitų šiltesnių paviršių – lubų, sienų ir grindų. Patalpas šildykite tolygiai – jeigu temperatūra naktį patalpoje nukrenta 5º C ir daugiau laipsnių, yra didelė tikimybė, kad susidarys kondensatas ant vėsesnių paviršių (sienų kampuose, langų ir t.t.).