Įmonės darbotvarkėje – našumo didinimas

Apie 70 procentų savo pagaminamos produkcijos į Olandiją, Angliją ir Vokietiją eksportuojanti medienos gaminių uždaroji akcinė bendrovė „P. Varkojis ir kompanija” iš Kurmaičių, šiais metais orientavosi į darbo našumo didinimą diegiant naują įrangą ir technologijas. Šiemet sumontuotas ir jau veikia daugiafunkcinis robotas, baigiama atnaujinti dažykla.

Vaidas ir Jūratė Varkojai prie užsakovų pripažinto 92 mm storio šilto lango. (Dariaus Šypalio nuotr.)

Įmonėje darbuojasi robotas

Ekonomikos ekspertams nuolat pabrėžiant, jog Lietuvoje yra žemas darbo našumas, bendrovės „P. Varkojis ir kompanija” savininkai, sutuoktiniai Jūratė ir Pranas Varkojai, ir su jais kartu dirbantis sūnus Vaidas Varkojis, ryžtingai investuoja į darbo našumą didinančias naujoves. Didžiausia 2012 metų investicija – jau eksploatuojamas Italijoje pagamintas sudėtingas medienos apdirbimo įrenginys „SCM”. „Tai robotas, atliekantis daug funkcijų tuo pat metu, kai gaminame kelių profilių 68 ar 92 mm langus. Jis pats pasirenka ir keičia reikalingus įrankius, kurių gali būti iki 36 ir net iki 50-ies”, – aiškino Vaidas Varkojis. Įrenginio pranašumai yra greitis, tikslumas, kokybė. Robotas yra nepamainomas sudėtingiems arkiniams langams gaminti, kadangi padaro labai tikslią reikiamos konfigūracijos formą. Roboto galimybės labai svarbios ir įmonės baldų gamyboje. „Šio įrenginio pagalba ant gaminių galima išdrožinėti piešinius, jų būsimo savininko parašą ar žmonos vardą”, – pajuokaudama vardijo Jūratė Varkojienė. Ceche akį traukė panaudojant „SCM” stakles pagamintos vitražu puoštos durys. Specialią programinę įranga turintį įrenginį įvaldyti dvi savaites mokė į Kurmaičius iš Italijos atvykęs specialistas. „Sudėtingą įrenginį valdyti reikia kvalifikuotų specialistų ir džiaugiamės, kad jų turime. Tai Arūnas Savickas ir Ramūnas Sendžius, jauni vyrai, taip pat mokantys ir anglų kalbą”, – teigė Jūratė Varkojienė.

Meistras Artūras Beržanskis (kairėje) ir operatorius Ramūnas Sendžius demonstruoja naujausią įmonės įrenginį – stakles-robotą.

Džiovykla nebestabdys proceso

Varkojai pripažįsta, jog dažymas buvo didžiausias gamybos proceso stabdys: „Ypač žiemą. Ir dvi pamainas darydavome, kad tik paspartėtų darbas”, – prisiminė Jūratė Varkojienė. Dažyklą verslininkai atnaujino nuo pamatų – griovė ir pertvarkė sienas, atnaujintose patalpose įmontavo naują įrangą. Nudažyto lango kad ir itin kokybiškiems dažams nudžiūti reikėjo 18-20 val., o paleidus atnaujintą džiovyklą džiovinimas vyks 2-3 kartus sparčiau. „Tai paspartins ir visą gamybos procesą, langų kaustymą, bei kitus dalykus. Dabar be įtampos esame pajėgūs pagaminti apie 1000 kv. m langų per mėnesį, o startavus naujai džiovyklai tikimės pagaminti iki 1500 kv. m”, – sakė Vaidas Varkojis.

Šiuo metu populiariausias yra 92 mm storio europinio standarto Varkojų įmonės gaminamas langas. Šį šiltą langą vien iš medžio Varkojai šalyje gaminti pradėjo pirmieji. „Kiti tą patį lango storį išgauna su medžiu naudodami aliuminį. Mūsų pagamintas 92 mm storio langas, lyginant su 68 mm, šilumą tausoja dvigubai”, – pažymėjo Jūratė Varkojienė.

Didėja granulių paklausa

Varkojų įmonėje gaminamų medžio granulių stojus žiemai panorėjęs nenusipirksi. Granules užsisakę šią savaitę jas gautumėte ateinančių metų vasario pabaigoje. Granules įmonė gamina vien iš joje susidarančių medžio atliekų, kurių kiekis yra ribotas. Tačiau Varkojų įmonės granulės yra itin aukštos kokybės, kadangi jose nėra medžio žievių ir žievėse esančio smėlio priemaišų. „Mūsų granulės yra šviesos. Jos tokios kokybiškos, kad sudega maksimaliai ir po mėnesio atidarius katilą beveik nėra ką valyti”, – tvirtino Jūratė Varkojienė. Plastikiniuose maišuose supiltas granules patogu transportuoti ir galima laikyti po atviru dangumi. Šildymas granulėmis, kaip teigia jų gamintojai, kainuoja apie 3 kartus pigiau už šildymą elektra ir apie 2 kartus, už šildymą dujomis. Diegiant šildymo granulėmis sistemą, brangiausiai – iki 10 tūkstančių ir daugiau litų – kainuoja specialus katilas. Katilus gamina Lietuvoje įmonė „Kalvis”, Latvijoje – „Grandeks”, galima nusipirkti ir dar kokybiškesnių, bet brangesnių, pagamintų Švedijoje.

Namelius išveža iš Lietuvos

Apie 40 proc. įmonės gamybos apimties tenka mediniams nameliams, kiti 60 proc. – langams, durims ir baldams (lovoms). Dauguma Kurmaičiuose pagamintų namelių parduodama į užsienį. Užsieniečiai namelius stato soduose, naudoja kaip garažėlius dviračiams, motociklams, taip pat juose laiko mažus arkliukus ponius, netgi įsirengia biurus. „Lietuviai kažkodėl mūsų namelius daugiausia naudoja tik kaip pavėsinę šašlykams. Taupydami pinigus žmonės dabar dažnai stato gyvenamąjį namą be ūkinio. Toks mūsų namelis jiems pasitarnautų kaip sandėliukas sodo įrankiams, žoliapjovei laikyti. Žiemą namelyje pastačius krosnelę, galima jį pritaikyti lauko prekybai, kitoms reikmėms”, – svarstė Jūratė Varkojienė. Jos pastebėjimu, namuose dirbantys anglai, pavyzdžiui, buhalteriai, namelį pastato savo sode ir ten įkuria biurą. Psichologai yra pastebėję, kad dirbantis žmogus, kuris gali užrakinti gyvenamųjų patalpų duris ir atrakinti skirtas darbui, jaučiasi daug geriau, darbe yra produktyvesnis.

Namelius užsieniečiai artistai naudoja vasaros gastrolėse, kaip persirengimo kambarius. Žiemą jais netgi uždengia namų baseinus. „Tikimės, kad ir lietuviai atras mūsų gaminamų namelių naudojimo galimybes”, – sakė Jūratė Varkojienė. Verslininkė pripažino, jog eksportuodami produkciją ir uždirbdami valiutą patiria papildomų išlaidų jai konvertuoti. „Žaliavas gi perkame už litus. Džiaugiamės tuo, kad yra bankų pasirinkimas ir šiuo metu dirbame su DnB Nord banku, kuris už pinigų konvertavimą ima mažiausiai”, – kalbėjo Jūratė Varkojienė.

Šiemet įmonėje per 2 tūkst. pagamintų namelių buvo parduota į užsienį.

Motinos naštą parėmė sūnus

2014 metais bus Varkojų įmonės veiklos dvidešimtmetis. Savo verslą būdama 31-erių Jūratė ir Pranas, turėjęs 35 metus, pradėjo nuosavos sodybos tvartelyje Kurmaičiose, kur su savadarbėmis staklėmis dirbo keturi žmonės. Dabartinės bazės pamatus įsigijo irstant Kurmaičių paukštininkystės tarybiniam ūkiui už Jūratės tėvo paskolintus pinigus. Jūratė neslepia, jog verslo naštą nešė kartu su vyru, nedalindama darbų į vyriškus ir moteriškus. Šiandieną ji džiaugiasi sulaukusi užvaduotojo – sūnaus Vaido. „Vaidas yra gamybos direktorius. Dešinioji Prano ranka. Įmonėje dirbo nuo keturiolikos metų, pradėjo nuo pačių įvairiausių pagalbinių darbų, o kartą, dar visai paauglį, užtikome vieną patį bedirbantį prie ūžiančių staklių”, – pasakojo Jūratė. Sūnus Vaidas baigė kolegiją ir įgijo įmonei reikalingą interjero elementų gamybos ir dizaino specialybę. Pradžioje dirbo tėvams nepriklausančioje medienos įmonėje, vėliau kibo padėti tėvams. Vaidas yra visiškai atsakingas už granulių gamybą.

Varkojų įmonės darbuotojų skaičius – apie 120 – jau daugelį metų yra stabilus. „Pas mus beveik nėra darbuotojų kaitos. Žmonės lojalūs įmonei, prie jos prisirišę, kai kurie čia dirba nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios”, – kolektyvu džiaugėsi Jūratė Varkojienė. Ji dėkinga darbuotojams už tai, kad besibaigiantys metai įmonei nebuvo prastesni už 2011-uosius.